Eglė Rindzevičiūtė, “AI, a Wicked Problem for Cultural Policy? Pre-empting Controversy and the Crisis of Cultural Participation.” International Journal of Cultural Policy (forthcoming in 2022), accepted version.
AI, a Wicked Problem for Cultural Policy? Pre-empting Controversy and the Crisis of Cultural Participation
Dr Eglė Rindzevičiūtė, Kingston University London Abstract This article explores the practice of pre-empting controversy as an example of the wicked problem of cultural participation in the digital media. Drawing on science and technology studies (STS), research into the history of cybernetics, artificial intelligence (AI), and policy studies, it argues that the ongoing digital transformation and the expansion of the algorithmic public sphere does not solve but amplifies the problem of cultural participation, challenging the “participatory turn” in cultural policy, defined as cultural policy’s re-orientation to encourage participation of different stakeholders at different stages of policymaking. This process is analysed through two cases: the postponing of a retrospective exhibition of the painter Philip Guston in the United States and the pre-emptive ban of a public art project centred on a monument for the Soviet Lithuanian writer Petras Cvirka in Lithuania.
https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/10286632.2022.2137151?needAccess=true
SOCIOPSICHOLOGINIAI REPRESIJŲ MECHANIZMAI – KOVA DĖL VERTĖS CENTRO, ARBA– ALKANŲ ŠEŠĖLIŲ LABIRINTUOSE
Eglės Grėbliauskaitės disertacija (apgintas meno daktaro laipsnis)
Šis meno projektas – institucinės kritikos kūrinys, meninio tyrimo užrašai arba tapyba materija ir žodžiu. Dekonstruodamas, jis tikrina meno institucijos pamatų tvarumą ir brėžiamų sienų ribas. Šiame darbe kalbu apie prieštaraujančius meno lauko agentų funkcijų veikimo vektorius, skirtingas pasaulėžiūrų, interesų ir veiklų kryptis bei jas sąlygojančias priežastis, kaip neišvengiamo konflikto sąlygas ir meno laisvę, kaip galimą bendrą vektorių, unikalią meno pozicionavimo savybę – visos meno institucijos vertės tvermės prielaidą.
Diskusijos apie meno institucijų praktikas bei formuojamas meną disciplinuojančias normas yra institucinės kritikos meno objektas. Todėl į institucinių apribojimų tyrimą įtraukiu institucinės kritikos diskursą ir problematiką, meno politiškumo, lojalumo, autonomijos ir priklausomybės institucijai klausimus bei alternatyvius galios žaidimo scenarijus. Šio tyrimo tikslas – aptarti apribojimus, galimybes ir prielaidas, leidžiančias ar trukdančias meno institucijai steigti poziciją rinkoje, stiprinant institucijos vertės centrą – meną bei šiuolaikinės institucinės kritikos vaidmenį šiame procese.
- VDA virtualioje bibliotekoje: https://vb.vda.lt/permalink/f/1h7m64/ELABAETD123104715
- eLABa paieškos vartuose: https://www.lvb.lt/permalink/f/16nmo04/ELABAETD123104715
Dissonant Soviet monuments in postSoviet Lithuania
THE APPLICATION OF ARTISTIC PRACTICES
by Rasa Goštautaitė
A scholarly journal and news magazine. December 2020. Vol. XIII:4. From the Centre for Baltic and East European Studies (CBEES), Södertörn University. Special Issue: 92 pages of memory studies.
Abstract
This article theoretically overviews the disputes related to two heritage sites located in Vilnius, Lithuania – the Green Bridge statues and a monument to Petras Cvirka. The change in the culture of memory – from a Soviet to an independent Lithuania – has created the appropriate conditions for certain objects of such heritage to reveal dissonance. Common actions applied to mitigating the disputes that occur in relation to the Soviet-era legacy include the removal of such statues or monuments and/or their relocation. Meanwhile, alternative solutions such as memorial/information plaques and artistic interventions aimed at reinterpreting and decontextualizing the object in question are less widely endorsed.
KEYWORDS: Soviet monuments, the Green Bridge statues, monument to Petras Cvirka, Lithuania, dissonant heritage.