DEMOKRATIJOS IŠBANDYMAS MENU
Demokratinės teisingumo procedūros ir komunikacija kaip šiuolaikinio meno praktika
ATVIRAS LAIŠKAS
DEMOKRATIJOS IŠBANDYMAS MENU
RAGINIMAS PRISIIMTI TEISINĘ IR MORALINĘ ATSAKOMYBĘ
DĖL GARBĖS IR ORUMO PAŽEIDIMO
24 04 2023
Vilnius, Lietuva
Išrinktajam Vilniaus miesto merui
Valdui Benkunskui
Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus pavaduotojui
Adomui Bužinskui
ŠIS KREIPIMASIS YRA VIEŠAS, NES JO DALYKAS YRA TIESIOGIAI SUSIJĘS SU VISUOMENĖS INTERESU, DEMOKRATINIŲ VERTYBIŲ GYNIMU KULTŪROS IR MENO SRITYJE.
Baigiantis vienai miesto administracijos kadencijai ir prasidedant naujai, raginame Vilniaus miesto savivaldybę prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, atsiprašyti visuomenės už klaidinimą ir nepagarbą meno ir kultūros bendruomenės profesionalams, o naujai išrinktus ir paskirtus pareigūnus šį laišką laikyti galimybe naują kadenciją pradėti nauja kokybe ir pozityvia nuostata.
Šiandien šiuo viešu pasisakymu pranešame visuomenei, kad Eglės Grėbliauskaitės atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-02 nutarimu (Skundas Nr. II-70-1123/2022; Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02121-2021-2) buvo panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, ir administracinė teisena nutraukta, nesant menininkės veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties.
Teismo procesas ir šis kreipimasis yra susijęs su 2021 metų įvykiais.
2021 metų lapkričio 5 dieną gavome pranešimą iš renginių skyriaus, teigiantį, kad mūsų prašymą organizuoti kasdienybės spektaklį Petro Cvirkos skvere gavo ir kad: „jokių kitų veiksmų atlikti nereikia, leidimas nereikalingas, galite organizuoti renginį. /.../ Gražaus Jums renginio“.
Pirmą suderinto renginio dieną ėmėmės spektaklio scenografijos instaliavimo – dengėme P. Cvirkos paminklą dirbtinių samanų sluoksniu, kuris simbolizavo praėjusį laiką ir būdus, kaip visuomenei gydytis savo totalitarizmo ideologija užkrėstas žaizdas ir tapti tvirtu demokratijos principais veikiančiu kūnu. Gyventojai ir miesto svečiai buvo kviečiami į skverą apmąstyti savo santykio su kasdienybe ir istorine atmintimi. Tačiau tos pačios dienos vakare sulaukėme savivaldybės atstovo skambučio, kuriuo buvo pareikalauta nutraukti renginį.
Lapkričio 12 dieną 8 val. ryto atvykusių išmontuoti instaliacijos mūsų meistrų savivaldybės pareigūnai į objektą neįleido, argumentuodami, kad visuomenė neturi pamatyti samanų, o 12 val. 6 min. išrašė nuobaudą už neteisėtai organizuojamą renginį, paliepdami išmontuoti kūrinį iki tos pačios dienos, 12 val., t. y. atgaliniu laiku, o tada dar vieną nuobaudą už tai, kad neva nepaklusome šiam reikalavimui. Taigi neleidusi išmontuoti kūrinio pačioms, savivaldybė skyrė nuobaudas, o savivaldybės įmonės darbininkai sukarpė ir sugadino kūrinį.
Tokiu būdu Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų veiksmai pažeidė gero viešojo administravimo principus, piliečių teisę į sąžiningą viešąjį administravimą, nekaltumo prezumpcijos principus, teisę būti išklausytoms, teisę į žodžio ir saviraiškos laisvę. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomasi principo, jog valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims. Prašymas panaikinti administracinę nuobaudą kaip nepagrįstą savivaldybės buvo atmestas, todėl teko ginti savo teises teisme.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-03-02 nutarime konstatavo, kad Eglė Grėbliauskaitė neturėjo tikslo organizuoti renginio be leidimo, elgėsi sąžiningai ir buvo suklaidinta pačios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų.
Teismui pripažinus, kad mūsų veiksmai organizuojant renginį buvo sąžiningi ir teisėti, o konkrečios faktinės ir teisinės situacijos susiklostymas buvo nulemtas pačios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų klaidinančių veiksmų, aprašyti įvykiai nebegali būti vertinami kitaip, kaip neteisėtas galios pozicijos panaudojimas, visuomenės klaidinimas, žodžio laisvės pažeidimas ir meninės raiškos cenzūra.
Nemalonu, kad šiandien, 2023 metais, Europos Sąjungos šalies sostinės administracijos aukščiausiems pareigūnams reikia priminti, jog Lietuva yra demokratinė teisinė valstybė, kurioje kultūros profesionalai ir menininkai neturėtų būti verčiami paklusti nepagrįstiems politikų įgeidžiams, menininkų kūriniai neturėtų būti naikinami be teisinio pagrindo, o jų reputacija neturėtų būti menkinama viešose kalbose ir pasisakymuose spaudai.
Meninė raiška nėra galios sistemos įrankis demokratinėje valstybėje. Laisva, demokratiška meno raiška gali atlikti lemiamą vaidmenį puoselėjant laisvą pilietinę visuomenę, nes skatina kūrybiškumą, pilietinį aktyvumą, bendravimą ir bendradarbiavimą. Pagarba profesionalų ir ekspertų kuruojamų sričių autonomijai yra svarbi demokratiškos visuomenės vertybė. Tai reiškia, kad galios pozicijoje atsidūręs asmuo savo vadovaujamame darbe remiasi ir pasitiki srities ekspertais bei laikosi teisės aktų. Pagarba kiekvieno valstybės piliečio teisėtam veiksmui yra neatsiejama nuo brandžios demokratinės valstybės charakteristikos.
Deja, šioje istorijoje Vilnius miesto savivaldybė neišlaikė demokratijos išbandymo menu ir tuo pademonstravo, kad, šiandien aktyvūs kultūros kūrėjai negali būti tikri, ar kruopščiai suplanuotas renginys neteisėtai ir neprisiimant atsakomybės, bet kuriuo metu savivaldybės nebus atšauktas, o organizatorius nubaustas ir nukreiptas tiesos ieškoti teisminiuose procesuose.
Nepaisant to, kad mūsų veiksmai organizuojant minėtą renginį buvo sąžiningi ir teisėti, Jūs, Valdai Benkunskai, ir Jūs, Adomai Bužinskai, žinodami kūrinio derinimo aplinkybes ir matydami suderinimo dokumentaciją viešojoje erdvėje ir visuomenės informavimo priemonėse, mūsų atžvilgiu aktyviai reiškėte klaidinančius visuomenę, kaltinančius, melagingus ir mūsų garbę ir orumą pažeidžiančius teiginius (toliau laiške).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalaujame, kad per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo šio kreipimosi gavimo tokiu pačiu būdu, kokiu paskleidėte (surengta spaudos konferencija, masinės medijos kanalai), paneigtumėte mūsų garbę ir orumą žeminančius bei dalykinę reputaciją pažeidžiančius teiginius ir viešai mūsų atsiprašytumėte.
Jums neįvykdžius šio reikalavimo savo pažeistas teises būsime priverstos ginti teisminiu keliu.
Šiuo atviru laišku ir juo inicijuojamu viešu procesu sukuriame galimybę ir kviečiame Jus gerinti viešą administravimą, prisiimti atsakomybę ir taisyti padarytas klaidas, įsiklausyti ir bendradarbiauti ir tokiu būdu skatinti bendruomenės ir administravimo brandą bei deklaruojamų demokratinių vertybių vykdymą.
Pagarbiai,
Eglė Grėbliauskaitė,
Agnė Gintalaitė
GARBĘ IR ORUMĄ PAŽEIDŽIANTYS TEIGINIAI:
1. Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas Valdas Benkunskas kaltina menininkes (autores) melu, destrukcine veikla, pigiu dėmesio siekimu, chuliganizmu:
Citatos kalba netaisyta:
,,Jei reikės bus prašoma viešosios tvarkos pareigūnų užbaigti šitą cirką. Yra vieša erdvė, šiandien eina trečia para. Tokios destrukcinės veiklos – pigus dėmesio siekimas. Jokie eiliškumai mums nelabai įdomu. Mes galime apsimesti, kad nesuprantame, kad yra kvailinama. Čia yra nei menas, nei kultūra, o chuliganizmas.“
Šaltinis:
2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas kalba nepagarbiu, pamokančiu tonu, iš aukšto, melagingai argumentuoja kartodamas, kad jis veikia teisiškai, o menininkės pažeidinėja įstatymus, vyksta menkinimas ir marginalizavimas lyginant su „kažkuo“, kas tiesiog šiukšlina mieste:
Citatos kalba netaisyta:
[…] kažkas ateina, apklijuoja paminklą [...] lygiai taip pat, savivaldybė kaip valo grafičius, ir kitus nešvarumus, savivaldybė palaiko viešą tvarką, ir viską paima ir sutvarko. Dabar kažkas apklijuoja be jokių leidimų skulptūrą ir mes gilinamės, ką pasakė kažkoks viešosios tvarkos pareigūnas ir ką, po ko, kokiu eiliškumu kas turėjo nurinkti [...] Pažeidinėti įstatymus nėra gera praktika, gaunasi taip, kad miestas iš savo pusės turėjo pareigą susitvarkyti, ir susitvarkė. [...] teisinėmis priemonėmis galima išsiaiškinti, ir jei paaiškės, kad miestas šioje vietoje padarė kažkokių klaidų, tai tą atsakomybę prisiimsime [...]
Šaltinis:
https://www.ziniuradijas.lt/laidos/aktualusis-interviu/metas-baigti-sita-cvirka?soundtrack=1
3. Vilniaus miesto savivaldybės suorganizuotoje konferencijoje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Adomo Bužinsko išsakyti melagingi ir įžeidžiantys teiginiai vertintini kaip neatitinkantys tikrovės ir žalingi, įžeidžiantys ir kenkiantys menininkių profesinei reputacijai. Meno kūrinys lyginamas su „betvarke“, šiukšlėmis. Autorės marginalizuojamos, menkinamos, kaltinamos manipuliavimu, į jas netiesiogiai kreipiamasi pamokomu tonu.
Citatos kalba netaisyta:
[…] bandėme susitarti su autorėmis, kad nedarytų mieste betvarkės (nuo 01:38)
[…] Grinda išmontuoja ir tai vertiname kaip eilinį darbą, kuomet grafičiais kažkas ištepliojama, arba šiaip apšiukšlinama, turime pareigą sutvarkyti, tą ir darome (nuo 02:26)
[...] jokių veiksmų, kad nurinkti tas samanas autorės nesiėmė, mes negalime tos betvarkės palikti ir patys ėmėmės veiksmų (nuo 03:13)
[…] savivaldybę informavo, į kalendorių buvo įtraukta ir neva tai leidimas. Tai nėra leidimas (nuo 04:42)
nereikia užsiimti kažkokia savivale […] reikia žiūrėti, ką daryti, kad tą leidimą gauti, o ne nuspręsti, kad esat protingesni už visus ir tada manipuliuoti […] (nuo 05:51)
[…] visos manipuliacijos, kad kažkokį skuduriuką uždėt, nudėt, padėt... (nuo 07:20)
Šaltinis:
4. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas kaltina menininkes manipuliacijomis, nesuderintais, nelegaliais veiksmais, grasina, kad autorės turės susimokėti už savivaldybės žalą už tvarkymą.
Citatos kalba netaisyta:
„Kompromisas įmanomas tada, kai viskas daroma nuosekliai ir tvarkingai, o ne tada, kai kažkas bando kažkuo manipuliuoti ir tada savivaldybė lieka kalta, kad kažkas apklijavo be leidimo paminklą. Lygiai taip pat, kaip ir pastačius nelegaliai namą – jis turi būti nugriaunamas, taip pat ir čia, kad ir kaip būtų gaila visų laiko ir medžiagų.“
Šaltinis:
https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/cvirkos-paminkla-samanomis-dengusios-menininkes-politikai-naudoja-jega-pries-menini-kurini.d?id=88653103
AICA:
Primename, kad savo viešą susirūpinimą išreiškė Tarptautinė dailės kritikų asociacija (AICA), kurios pareiškime buvo atkreiptas dėmesys į Vilniaus miesto savivaldybės atstovų retoriką, kuria buvo siekiama sumenkinti menininkių reputaciją jas marginalizuojant, viešai vadinant jas ,,cirkininkėmis“ ir ,,chuliganėmis“:
„Ar tai reiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybė nuo šiol galės netrukdoma įsiveržti į bet kokį kultūros renginį, kurio turinys jiems pasirodys nepatogus ar nepageidautinas? Kaip prie atviro kūrybai miesto dvasios puoselėjimo prisideda sostinės savivaldybės retorinė profesionalių kūrėjų marginalizacija joms prisegant „cirkininkių“ ir „chuliganių“ etiketes? Ar Vilniaus valdžia seks Viktoro Orbano, Aleksandro Lukašenkos ir Vladimiro Putino pavyzdžiu, pasitelkdama atsitiktinai taikomas administracines priemones užgniaužti socialiai ir politiškai aktyvias menines pozicijas?“ – kelia klausimus kultūros atstovai.
Šaltinis:
TEISINĖS PRIELAIDOS:
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje nurodoma, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje pabrėžiama, kad orumas – neatimama žmogaus, kaip didžiausios socialinės vertybės, savybė (Konstitucinio Teismo 2017-12-19 išvada). Kiekvienas visuomenės narys turi prigimtinį orumą. Tai, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas su žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimu susijusius santykius, turi garantuoti deramą jų apsaugą, yra viena iš žmogaus orumo, kaip konstitucinės vertybės, užtikrinimo prielaidų (Konstitucinio Teismo 2004-12-29, 2009-09-02, 2015-05-26 nutarimai).
Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr., pvz., EŽTT mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 2000-06-27 sprendimą byloje Constantinescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28871/95).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015, 2020-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-701/2020).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, jog asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).
Šis kūrinys yra podoktorantūros tyrimo „Meno autonomijos institucinė priežiūra: menas ir Lietuvos kultūros politika”, dalis. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties nr. S-pd-22-94.
